Rudens lietūs išryškino silpnąją daugiabučių vietą

Rudens lietūs išryškino silpnąją daugiabučių vietą

Gražią ir spalvingą bobų vasarą pakeitusios rudeniškų orų savaitės atskleidė dalies senų daugiabučių lietaus nutekėjimo sistemų problemas. Būstų prižiūrėtojai skaičiuoja, kad pranešimų srautas dėl nesandarių lietvamzdžių per lietingas dienas išauga kelissyk.

 

„Kiekvieną rudenį prasidėjus lietingam periodui ir krentant medžių lapams pagausėja gyventojų nusiskundimų dėl užsikimšusių ar prakiurusių lietvamzdžių. Daugiausia problemų kyla mažesniems nei 5 aukštų daugiabučiams, šalia kurių gausu lapuočių, o patys lietvamzdžiai yra kelių dešimtmečių senumo, susidėvėję“, – sako būsto administravimo priežiūros bendrovės „Senamiesčio ūkis“ techninis prižiūrėtojas Povilas Lysiukas.

 

Dažniausia priežastis, kodėl užsikemša lietvamzdžiai – į juos patekę lapai, smulkios šakelės ar vėjo atneštos šiukšlės. „Jei šalia namo nėra aukštų medžių, tikėtina, jog lietaus nutekėjimo sistema bus pakankamai švari. Tačiau šalia augant lapuočiams lietvamzdžius ir latakus valyti būtina periodiškai, kartais net po keletą kartų per sezoną. Jei latakai ir įlajos nuolat kemšasi, padeda ir papildomos priemonės – specialios plastikinės grotelės, kurios apsaugo nuo lapų kaupimosi. Jas taip pat reikia reguliariai išvalyti“, – pataria P. Lysiukas.

 

Anot jo, praktikoje jam tenka matyti atvejų, kai namo lietvamzdžių sistemos taip apleistos, jog latakuose ir įlajose jau auga medžiai.

 

„Neprižiūrima lietaus nutekėjimo sistema gali padaryti didelių nuostolių. Susirūpinti reikėtų, jeigu dėl nesandarių lietvamzdžių drėksta namo sienos, vanduo pradeda bėgti į balkonus. Tai gali pažeisti išorines konstrukcijas – nuo drėgmės ilgainiui gali atšokti tinkas, sutrūkinėti plytos, drėgmė ardo pamatus. Drėgnos sienos išorėje gali lemti ir pelėsio atsiradimą viduje“, – perspėja „Senamiesčio ūkio“ specialistas.

 

Užsikimšusi ir nesandari nutekėjimo sistema, gali pakenkti ne tik namo sienoms, bet ir stogui. Tai ypač pavojinga šlaitiniams stogams: jeigu vanduo kaupiasi ar pradeda bėgti pro stogą, pūva medinės konstrukcijos. Norėdami sutaupyti, gyventojai neskuba remontuoti, pastato paprastą kibirą vandeniui surinkti. Tačiau tai neapsaugo konstrukcijų, o po keleto sezonų gali prireikti keisti ne tik lataką, bet ir visą stogo konstruktyvą.

 

Anot eksperto, daugiabučiuose reguliarią lietvamzdžių priežiūrą ir valymą privalo vykdyti būsto administratorius ar bendrija, jeigu ji nesinaudoja būsto administratorių paslaugomis. Teisės aktai reikalauja, kad lietaus nutekėjimo sistemos būtų valomos ne rečiau nei kartą per dvejus metus.

 

„Lietvamzdžių, įlajų ir latakų valymo ir jų skylių sutvarkymo darbai gyventojams papildomai nieko nekainuoja, nes yra apmokami iš eksploatacinių lėšų. Apmokestinamos gali būti tik papildomos priemonės, kurių prireikia sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui remontui reikalingi pastoliai, arba jau minėtos apsauginės grotelės ir pan. Tiesa, gyventojams teks susimokėti, jeigu lietvamzdžius reikės ne taisyti, o keisti naujais“, – aiškina P. Lysiukas.

 

Kaip pastebi „Senamiesčio ūkio“ specialistas, dauguma lietvamzdžių ir latakų ant daugiabučių įrengti prieš keletą dešimtmečių, tad nėra tokie sandarūs ir atsparūs temperatūros pokyčiams kaip šiuolaikiniai. Tačiau siekdami sutaupyti gyventojai neskuba jų keisti. „Pasitaiko atvejų, kai lietvamzdžiai būna tokie surūdiję ar ištrupėję, kad jų jau neįmanoma sulopyti, suremontuoti. Tokiu atveju vienintelė išeitis – lietvamzdžio keitimas. Pigiau yra pakeisti lietvamzdį, nei vėliau tvarkyti pažeistas namo konstrukcines dalis“, – įsitikinęs P. Lysiukas.

 

Pastebėjus užsikimšusius ar netvarkingus lietvamzdžius, „Senamiesčio ūkio“ atstovas pataria daugiabučių gyventojams pirmiausia informuoti būsto administratorių ir namo vadybininką. Jie rūpinasi, jog atsakingi specialistai atvyktų ir nustatytų esamą būklę, atliktų reikiamą priežiūrą.